Thorium
Thorium silih tunggil datu kimia antuk simbol Th miwah wilangan atom 90. Thorium mawarna kapérakan miwah pangotor manados selem ri kala keni udara, ngawentuk thorium dioksida; bélék, aluh karupa, miwah ngelah titik léléh sané tegeh. Torium punika aktinida éléktropositip sané kimia nyané kadominasi olih +4 paindikan oksidasi; punika réaktip miwah prasida ngendih ring udara ri kala kakepah alus.
![]() | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Thorium toriyum· | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pabaosan | /ˈθɔːriəm/ | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Cingakan | kapérakan | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Bobot atom standar Ar, std(Th) | 232.0377(4)[1] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Thorium ring tabél périodik | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Wilangan atom (Z) | 90 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Watek | n/a | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Période | période 7 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Blok | blok-f | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Konpigurasi éléktron | [Rn] 6d2 7s2 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Éléktron per kulit | 2, 8, 18, 32, 18, 10, 2 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Cecirén pisik | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pase ring STP | padet | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Titik lebur | 2023 K (1750 °C, 3182 °F) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Titik didih | 5061 K (4788 °C, 8650 °F) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kapadetan (nampek s.r.) | 11.7 g/cm3 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Panes fusi | 13.81 kJ/mol | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Panes panguapan | 514 kJ/mol | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kapasitas panes molar | 26.230 J/(mol·K) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Tekanan uap
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Cecirén atom | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Paindikan oksidasi | +1, +2, +3, +4 (oksida basa lemet) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kaéléktronégatipan | skala Pauling: 1.3 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Wasa ionisasi |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jeriji atom | émpiris: 179.8 pm | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Jeriji kovalén | 206±6 pm | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
![]() | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Cecirén liyanan | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rupa alami | primordial | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Struktur kristal | kubus mapusat muka (fcc) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kagelisan swara pales tipis | 2490 m/s (ring 20 °C) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Ékspansi térmal | 11.0 µm/(m⋅K) (ring 25 °C) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Konduktivitas térmal | 54.0 W/(m⋅K) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Resistivitas listrik | 157 nΩ⋅m (ring 0 °C) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
bacakan magnétik | paramagnétik[2] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Karentanan magnétik molar | ×10−6 cm3/mol (293 K) 132.0[3] | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Modulus Young | 79 GPa | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Modulus Shear | 31 GPa | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Modulus Bulk | 54 GPa | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Rasio Poisson | 0.27 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kakatosan Mohs | 3.0 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kakatosan Vickers | 295–685 MPa | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Kakatosan Brinell | 390–1500 MPa | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Nomor CAS | 7440-29-1 | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Lelintihan | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pangaranan | mawit Thor, déwa kerug Norse | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Panemuan | Jöns Jakob Berzelius (1829) | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Isotop utama thorium | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Cutetan Uah
Pustaka Uah
- ↑ Méija, Juris; et al. (2016). "Atomic weights of the elements 2013 (IUPAC Technical Report)". Pure and Applied Chemistry. 88 (3): 265–91. doi:10.1515/pac-2015-0305.
- ↑ Lide, D. R., ed. (2005). "Magnetic susceptibility of the elements and inorganic compounds". CRC Handbook of Chemistry and Physics (PDF) (édisi ka-86th). CRC Press. pp. 4–135. ISBN 978-0-8493-0486-6.
- ↑ Weast, R. (1984). CRC, Handbook of Chemistry and Physics. Chemical Rubber Company Publishing. p. E110. ISBN 978-0-8493-0464-4.
Suratan Uah
- Greenwood, N. N.; Earnshaw, A. (1997). Chemistry of the Elements (édisi ka-2nd). Butterworth-Heinemann. ISBN 978-0-08-037941-8.
- Stoll, W. (2005). "Thorium and Thorium Compounds". Ullmann's Encyclopedia of Industrial Chemistry. Wiley-VCH. doi:10.1002/14356007.a27_001. ISBN 978-3-527-31097-5.
- Wickleder, M. S.; Fourest, B.; Dorhout, P. K. (2006). "Thorium". Ring Morss, L. R.; Edelstein, N. M.; Fuger, J. (eds.). The Chemistry of the Actinide and Transactinide Elements (PDF). 3 (édisi ka-3rd). Springer-Verlag. pp. 52–160. doi:10.1007/1-4020-3598-5_3. ISBN 978-1-4020-3598-2. Kaarsipin saking versi asli (PDF) tanggal 14 December 2017.
Wacénan lantur Uah
- Jordan, B. W.; Eggert, R.; Dixon, B.; et al. (2014). "Thorium: Does Crustal Abundance Lead to Economic Availability?" (PDF). Colorado School of Mines. Kaarsipin saking versi asli (PDF) tanggal 30 June 2017. Kaaksés 29 Séptémber 2017.
- International Atomic Energy Agency (2005). Siklus bahan bakar Thorium – Potensi pawigunaan miwah tantangan
Cingak informasi manut thorium ring Wikikruna. |
Wikimédia Commons ngelah média sané matopik Thorium. |